„Linas Agro Group“ valdomos paukštininkystės įmonės iki 2030 m. sieks įgyvendinti ambicingus tvarumo įsipareigojimus, apimančius 8 kryptis. Nuo liepos keturios Grupei priklausančios paukštininkystės įmonės Latvijoje pereina prie žaliosios elektros energijos, o kitąmet paukštienos gamybos bendrovė „Putnu fabrika Kekava“ ketina ir pati tapti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja.
„Tvari, aplinkai draugiška gamyba tapo esminiu konkurenciniu pranašumu. Tvariai ir atsakingai pagamintos produkcijos tikisi ir vartotojai, ir mūsų verslo partneriai Baltijos šalyse, o ypač Skandinavijoje, kur tiekėjams keliami vis aukštesni tvarumo reikalavimai“, – sako Andrius Pranckevičius, AB „Putnu fabrika Ķekava“ valdybos pirmininkas ir AB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas.
Pasak A.Pranckevičiaus, tiems, kurie nieko negamina, lengva kalbėti apie nesunkiai pasiekiamą tvarumą. „Nors pasaulinė paukštienos gamyba nuo 1967 metų, kai buvo įsteigta „Putnu fabrika Ķekava“, yra stipriai pasikeitusi, o poveikis aplinkai tam pačiam kiekiui vištienos pagaminti per tą laiką jau yra sumažėjęs 50 %, maisto pramonė vis dar yra ypatingai daug energijos ir vandens išteklių reikalaujanti šaka. Per metus mūsų paukštininkystės bendrovės sunaudoja daugiau kaip 23 tūkstančius megavatvalandžių (MWh) elektros energijos, virš 700 tūkst. kub. m. vandens ir 80 tūkst. MWh dujų. Šiandien ieškome tvaresnių išteklių, o ateityje bandysime sumažinti energijos vartojimą ir patys tapti elektros gamintojais“, – pažymi jis.
Per artimiausius 3–4 metus maisto gamybos įmonėse Latvijoje planuojamos įvairios investicijos į žalius projektus, kurie leistų užtikrinti tvarią gamybą ir sumažintų jos kaštus, padėtų tapti konkurencingesniais bei energiškai mažiau priklausomais.
„Esame numatę iki 2030 m. įgyvendinti ambicingą tvarumo strategiją ir turime aiškų veiksmų planą, kuris apima 8 kryptis: įvairių išteklių, tokių kaip gamybai naudojamo vandens, energijos efektyvesnis valdymas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir atliekų mažinimas, perėjimas prie tvarių pakuočių ir dar aukštesnių darbo saugos bei gyvūnų gerovės standartų. Kiekvienoje šių krypčių esame užsibrėžę pasiekti esminių permainų per artimiausius 3–4 metus“, – pažymi A.Pranckevičius.
Nuo liepos 1 d. visose „Linas Agro Group“ valdomose paukštininkystės įmonėse Latvijoje bus naudojama tik elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energetikos šaltinių. Bendrovės pasirašė metų trukmės sutartį su didžiausiu Baltijos šalyse žalios energijos tiekėju AS „Latvenergo“, veikiančiu su „Elektrum“ prekės ženklu, kuris užtikrins 100 proc. žaliosios elektros energijos tiekimą.
„Nors sprendimas pereiti prie žalios elektros energijos dėl didesnio elektros tarifo mums kainuos apie 9 tūkst. eurų per metus brangiau, būsime žengę pirmą didelį žingsnį link energetinio tvarumo ir sumažinsime CO2 išmetimus. O kitais metais planuojame ir patys pradėti gaminti elektrą savo poreikiams iš atsinaujinančių šaltinių“, – sako A.Pranckevičius.
Kitąmet paukštienos gamybos įmonės „Putnu fabrika Kekava“ teritorijoje planuojama įrengti galingą 2 MW saulės jėgainę.
„Namų darbus jau esame padarę. Parengtas projektas, gautas leidimas iš Latvijos elektros skirstomųjų tinklų ir statybų leidimas iš Kekavos savivaldybės. Skaičiuojame, jog saulės elektrinė pagamins apie 13 proc. įmonei reikalingos elektros energijos, o investicijos į žaliąją energiją atsipirks per artimiausius 7 metus. Ekspertų vertinimu, investicijos į tokios apimties projektą gali siekti apie 1,5 mln. eurų“, – sako Andrius Pranckevičius.
Šiemet bendrovė ketina konkurso būdu pasirinkti statybos rangovą, o saulės jėgainės įrengimo darbus planuojama pradėti 2022 m. III ketvirtį.
Saulės parkas su 4 864 saulės baterijomis bus įrengtas paukštininkystės bendrovės Kekavoje teritorijoje ir užims daugiau kaip 4 hektarų plotą. Vieną 1 MW galios modulį, užimsiantį 21 tūkst. kv. m., ketinama sumontuoti šalia paukščių auginimo pastatų. Antrą, šiek tiek mažesnės (0,99 MW) galios modulį planuojama įrengti šalia mėsos produktų gamybinių pastatų.
Šis „Linas Agro Group“ įmonės žaliosios energetikos projektas taptų vienu didžiausiu Latvijos pramonėje. Dešimt kartų mažesnio galingumo saulės jėgainę kol kas yra įsirengusi tik viena kaimyninės šalies žuvies perdirbimo bendrovė.
