Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupių Baltijos šalyse Akola group šiemet planuoja paleisti pirmąją biometano jėgainę. Bendrovei biometano plėtra – strateginė investicija, kuri vienu metu sprendžia energetinio efektyvumo, tvarumo ir žiedinės ekonomikos tikslus.
Pirmoji Akola group biometano jėgainė statoma Plynių kaime, Šakių rajone. Jėgainė iškils šalia grupės valdomos žemės ūkio bendrovės, kuri aprūpins jėgainę gyvulių mėšlu – pagrindine žaliava šių žaliųjų dujų gamybai.
„Lukšių biometano jėgainė yra pirmasis tokio pobūdžio projektas mūsų įmonių grupėje, todėl jis suteiks reikšmingų praktinių žinių ir patirties. Ši patirtis sudarys pagrindą nuosekliai ir apgalvotai vertinti tolesnes biometano plėtros galimybes, atsižvelgiant į ekonominį, technologinį ir aplinkosauginį kontekstą“, – sako Mažvydas Šileika, Akola group generalinio direktoriaus pavaduotojas finansams ir investicijoms.
Planuojama, kad per metus jėgainė pagamins 36 GWh biometano, kuris bus tiekiamas į dujų sistemos perdavimo operatoriaus „Amber Grid“ tinklą. Į jėgainės projektą iš viso buvo investuoti apie 9 mln. eurų.
Lukšių biometano jėgainės įrengimas jau yra pasiekęs finišo tiesiąją – šiuo metu atliekami baigiamieji statybos ir įrangos instaliavimo darbai. Jėgainėje atliktas „RedCert“ auditas, kuris suteikia galimybę ne tik gaminti biometaną, bet ir prekiauti juo Europos rinkoje.
Pasak Akola group valdomos bendrovės „Kauno grūdai“ Verslo plėtros departamento vadovo Tomo Rumelaičio, atsakingo už Lukšių biometano jėgainės įgyvendinimą, panaudojus gyvulininkystės atliekas bus gaminamas biometanas, kuriantis ekonominę vertę. Be to, biodujų gamybos metu susidarantį digestatą planuojama naudoti laukų tręšimui. Taigi, biometanas yra puikus pavyzdys, kaip grupės mastu galima sukurti žiedinės ekonomikos ciklą“, – teigė T. Rumelaitis.
Jis pažymėjo, kad Lukšių biometano gamykla veiks uždarose sistemose, todėl nesklinda kvapai ir neišsiskiria kenksmingos medžiagos. Naudojamos modernios technologijos atitinka griežtus Lietuvos ir ES aplinkosaugos reikalavimus, o veikla nuolat prižiūrima ir kontroliuojama. Perdirbant gyvulių mėšlą gaminama švari energija ir kartu mažinama aplinkos tarša, todėl tai saugus ir bendruomenei draugiškas sprendimas.
Potencialas didelis, reikia tik valstybės impulso
„Kauno grūdų“ atstovo vertinimu, biometanas Lietuvoje gali būti ilgalaikė energetikos sistemos dalis, stiprinanti energetinį saugumą ir ypač svarbi sunkiai elektrifikuojamiems sektoriams – pramonei, šilumos gamybai ir transportui.
Pagal „Amber Grid“ prognozes, 2030 metais Lietuvoje galėtų būti pagaminama apie 1,4 TWh biometano. Pasak „Kauno grūdų“ atstovo, tai reali, bet ambicinga prognozė. 2024 metais Lietuvoje veikė 41 biodujų jėgainė, pagaminusi apie 337 GWh biodujų, o pati biometano gamyba šalyje faktiškai prasidėjo tik 2023 metais. Prognozuojama, kad iki 2028 metų Lietuvoje galėtų veikti apie 12 biometano jėgainių, tačiau tam būtina stabili investicinė aplinka ir aiškūs, ilgalaikiai paramos mechanizmai.
Didžiausias biometano gamybos potencialas Lietuvoje slypi panaudojant žemės ūkio atliekas ir mėšlą, o taip pat maisto pramonės bei savivaldybių sukauptas organines atliekas. Būtent šios žaliavos užtikrina geriausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo rodiklius ir leidžia sumažinti sintetinių trąšų importą.
Pasak T. Rumelaičio, visgi biometano sektorius susiduria su iššūkiais – tai ilgos leidimų išdavimo procedūros, ribotas vietinis vartojimas ir nuoseklios valstybės politikos trūkumas. Anot jo, svarbus ir visuomenės supratimas apie biodujų bei biometano naudą, todėl reikalinga aktyvesnė valstybės pagalba švietimo ir informavimo srityje.
Svarbu skatinti vietinį vartojimą
Pasak „Kauno grūdų“ Verslo plėtros departamento vadovo, trumpuoju laikotarpiu didžioji dalis Lietuvoje pagaminto biometano, ypač iš mėšlo, bus eksportuojama dujų tinklais. Tačiau augant transporto ir pramonės paklausai, vietinis vartojimas ilgainiui turėtų tapti strateginiu prioritetu.
Ypač perspektyvu biometaną panaudoti transporte. Jau dabar sunkiajame transporte – vilkikuose ir autobusuose naudojamos bio-CNG ir bio-LNG dujų technologijos, kurios leidžia sumažinti CO₂ emisijas 80–90 proc., pasitelkiant jau veikiančią infrastruktūrą.
„Vis dėlto biometano vartojimo augimas Lietuvos transporte kol kas išlieka gana lėtas. Reikšmingesniam proveržiui būtinos finansinės paskatos transporto priemonėms įsigyti, degalinių infrastruktūros plėtra, aiški mokesčių politika ir aktyvus valstybės vaidmuo viešajame transporte“, – pabrėžė T. Rumelaitis.
Europoje – biometano bumas
Europos mastu biometano plėtra įgauna pagreitį. 2024 metais Europoje jau veikė apie 1 620 biometano jėgainių – 111 daugiau nei metais anksčiau. Vien Prancūzijoje skirtingose vystymo stadijose yra apie 630 naujų projektų, o 2022–2024 m. šalyje pradėjo veikti 356 naujos jėgainės.
Į biometano gamybą Europa jau investavo apie 28 mlrd. eurų, o iki 2030 metų planuojama papildomai investuoti dar apie 25 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad iki 2040 metų biometano gamyba galėtų pasiekti net 111 mlrd. kubinių metrų per metus, o tai 5–7 kartus daugiau nei dabar.
„Įgyvendinant šį ambicingą tikslą, reikia stabilios geopolitinės situacijos, ilgalaikių politinių tikslų ir skatinimo programų tiek gamybai, tiek vartojimui“, – apibendrina T. Rumelaitis. Pasak jo, būtent tokia kryptis leistų biometanui tapti ne nišine alternatyva, o pilnaverte Europos ir Lietuvos energetikos sistemos dalimi.
